2025 m. kovo 10 d. vyko CLARIN Café renginys: skaitmeninės humanitarikos projektų valdymas („CLARIN Café: Project Management in DH“), kuriame dalyvavo mokslininkai ir praktikai, tiek iš akademinės bendruomenės, tiek iš privataus verslo sektorių.
Vincent Vandeghinste supažindino klausytojus su CLARIN infrastruktūra, paminėjo, kad CLARIN aktyviai prisideda prie Europos atvirojo mokslo debesijos (European Open Science Cloud) kūrimo, pristatė Virtualiąją CLARIN observatoriją (Virtual Language Observatory), išteklių kolekcijas (CLARIN resource families), žinių centrus (CLARIN Knowledge Centres), dėstytojų ekspertų bendruomenę (CLARIN Trainers’ Network), ambasadorių programą (CLARIN Ambassadors Programme), mobilumo dotacijas (CLARIN Mobility Grants), teisinių ir etikos problemų skiltį (CLARIN Legal and Ethical Issues), mokymosi portalą (CLARIN Learning Hub), įkvepiančios sėkmės rubriką (CLARIN Impact Stories) ir Tour de CLARIN istorijas.
Amelie Dorn ir Seta Stuhec (Austrijos skaitmeninių humanitarinių mokslų ir kultūros paveldo centras (Austrian Centre for Digital Humanities and Cultural Heritage), Austrijos mokslų akademija (Austrian Academy of Sciences)) pristatė humanitarinių mokslų išteklių centrą „ARCHE“ – mokslinių tyrimų duomenų talpyklą, kurioje saugomi ištekliai ir įrankiai iš įvairių humanitarinių mokslų sričių, tokių kaip šiuolaikinės ir klasikinės kalbos, lingvistika, literatūra, istorija, teisė, filosofija, archeologija, religijotyra, etika, menų teorijos ir kritika.
Mokslininkės pasidalino skaitmeninės humanitarikos projektų ir duomenų valdymo patirtimi, pristatė esminius keblumus į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vystant projektą:
- – Netinkamas duomenų valdymas (duomenų praradimas ar perteklius, per didelės laiko sąnaudos).
- – Netinkami metaduomenys (netvarkingi arba nepakankami metaduomenys).
- – Projektui pasibaigus nebedirba pagrindiniai su duomenų valdymu susiję komandos nariai.
- – Neaiškūs teisiniai aspektai.
- – Komunikacijos stoka.
- – Laiko stoka ir įtemtas darbo krūvis.
- – Duomenų valdymo plano sunkumai ir kt.
Inés Matres (Helsinkio universitetas) pristatė Suomijos skaitmeninių tyrimų infrastruktūrą ir supažindino su Helsinkio skaitmeninės humanitarikos hakatonu – 10-ies dienų vasaros mokykla, kurioje kiekvienais metais dalyvauja 40 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, dalyviai suskirstomi į komandas, kurias sudaro vienodas humanitarių, socialinių ir informatikos mokslų atstovų skaičius. Dalyviai 10 dienų dirba prie tarpdisciplininio mokslinio tyrimo, įgyvendina projektą nuo pradžių iki galo, todėl tai puiki galimybė dalyviams išmokti bendradarbiauti, diegti naujoves ir plėsti savo galimybių ribas.
Šių metų hakatono temos:
- – Parlamentai ir teisės aktai
- – Holokausto žodinė istorija
- – Socialinė žiniasklaida
- – Laikraščiai
Paraiškos dalyvauti hakatone priimamos nuo 2025 m. kovo 13 d. iki balandžio 12 d.
2025 m. balandžio 29 ir gegužės 6 dienomis vyks nuotolinė įvadinė sesija.
Hakatonas vyks Helsinkyje 2025 m. gegužės 14–23 dienomis.
Kviečiame dalyvauti!
Daugiau skaitykite čia.
Maxi Gorynski (verslininko, produktų ir programinės įrangos specialisto, skaitmeninės humanitarikos magistrantūros studijų absolvento) pranešimas apie aukšto efektyvumo vadybos principų taikymą skaitmeninės humanitarikos projektuose sulaukė didelio klausytojų dėmesio. Pranešėjas akcentavo svarbą į skaitmeninės humanitarikos magistrantūros studijų programas įtraukti ir vadybos paskaitas. Maxi Gorynski teigė, kad vien humanitarinių ir technologinių dalykų išmanymas negali užtikrinti sėkmingo skaitmeninės humanitarikos projektų valdymo.
Kadangi renginys buvo įrašomas, netrukus pasirodys vaizdo įrašai ir skaitovų prezentacijų skaidrės.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.